Mokymo programa

Mokymo programa ir lietuviškų mokomųjų dalykų pasiūla

Gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba yra vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų (geografija, ekonomika ir politika) pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba. šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, lietuvių kilmės vaikai taip pat mokosi lietuvių kalbos, literatūros bei Lietuvos istorijos. Atvykusiems į gimnaziją vaikams, neturintiems pakankamai vokiečių arba lietuvių kalbos žinių, siūlomi intensyvūs kalbos kursai. Todėl tiek lietuvių kilmės vaikams, tiek naujakurių lietuvių atžaloms gimnazija suteikia puikią galimybę integruotis į Vokietijos visuomenę, drauge išlaikant lietuvišką tapatybę.

Užsienio kalbos ir privalomi mokomieji dalykai

Pirmoji privaloma užsienio kalba lietuviams yra lietuvių, antroji, kurią vaikai pradeda mokytis 5-oje klasėje – anglų kalba. Trečioji užsienio kalba gali būti prancūzų arba rusų. Pagal Hesseno žemės švietimo ministerijos nustatytą mokymo programą iki 11-os klasės mokiniai gali pasirinkti tik užsienio kalbas. Dvyliktoje ir tryliktoje klasėje mokiniams atveriamos platesnės pasirinkimo galimybės – greta privalomų lietuvių ir vokiečių kalbų, visuotinės ir Lietuvos istorijos, politikos ir ekonomikos, matematikos, sporto, muzikos ir tikybos pamokų, mokiniai gali pasirinkti sau priimtiną gamtos mokslą bei dar vieną užsienio kalbą. Taip pat jie gali išsirinkti du iš išvardintų dalykų, kuriuos du metus iki abitūros egzaminų mokysis sustiprintai.

Apačioje galite parsisiųsti gimnazijos pamokų ir papildomo ugdymo lentelę.

Mokslo trukmė ir abitūros egzaminai

Mokslas Vasario 16-osios gimnazijoje trunka 9 metus – nuo 5 iki 13 klasės.

Abiturientai privalo laikyti vokiečių kalbos ir matematikos egzaminus, dar trijų mokomųjų dalykų egzaminus jie pasirenka patys. Brandos egzaminai vyksta gimnazijoje, jų eigą prižiūrint valstybės komisijai. Į abitūros pažymių vidurkio skaičiavimą įeina 12-os ir 13-os klasės metiniai pažymiai. Sėkmingai išlaikę abitūros egzaminus, mokiniai įgyja brandos atestatą, suteikiantį teisę studijuoti universitete (allgemeine Hochschulreife). Baigusieji 12 klasių ir atlikę praktiką gimnazistai gali stoti į neuniversitetines aukštąsias mokyklas (Fachhochschulrei­fe), o baigusiems 10 klasių mokiniams išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo atestatas (Realschulabschlusszeugnis). Gimnazijoje įgyti brandos atestatai pripažįstami visame pasaulyje.