Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta kaip atmintina diena – Kultūros diena. Ši diena yra glaudžiai susijusi su pasaulinės svarbos dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos idėja – Taika per kultūrą, o simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės: JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai (R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas) ir daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atsispindi ir mūsų šalies tautosakoje bei etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių. 2013 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją, o 2014 m. – ir balandžio 15-ąją. Meksikoje Taikos vėliava keliama įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė. Tarptautinis Taikos vėliavos komitetas – nevyriausybinė organizacija prie Jungtinių Tautų. Lietuvos Taikos vėliavos komitetas yra šio komiteto skyrius.

2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį į taikos ir kultūros skleidimą, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika (pirmąja pasaulyje) ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri nuolat išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.

Lietuvoje 2019 metais buvo minima 13-oji Kultūros diena, o Taikos vėliava buvo keliama vienuoliktą kartą, ypač iškilmingai – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų.

2019 m. birželio 15 d. Taikos vėliava buvo įteikta Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai. Taikos vėliavą įteikė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje dr. p. Auksė Narvilienė ir Taikos vėliavos komiteto atstovė Pasaulio lietuvių bendruomenėje, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė p. Jūratė Caspersen.

Taikos vėliava Vasario 16-osios gimnazijoje buvo iškilmingai iškelta 2019 metų rugpjūčio 12 d., per mokslo metų pradžios šventę.

Parengė Irena Sattler

Taikos vėliavos teikimo pažymėjimas (naujas langas, PDF)

2019-2020 mokslo metų pradžios šventės akimirkos (Foto: M. D. Schmidt)
2019-2020 mokslo metų pradžios šventės akimirkos (Foto: M. D. Schmidt)
2019-2020 mokslo metų pradžios šventės akimirkos (Foto: M. D. Schmidt)
2019-2020 mokslo metų pradžios šventės akimirkos (Foto: M. D. Schmidt)
Joninių šventė 2019 (Foto: M. D. Schmidt)
Joninių šventė 2019 (Foto: M. D. Schmidt)
Joninių šventė 2019 (Foto: M. D. Schmidt)
Joninių šventė 2019 (Foto: M. D. Schmidt)
Sekite mus/folgen Sie uns: