Birželio 19 d. iškilmingos ceremonijos metu dvidešimt keturiems gimnazijos abiturientams buvo įteikti brandos atestatai. Raudonu kilimu žengiančius tryliktokus garsiais plojimais pasitiko gimnazijos bendruomenė, tėvai, artimieji bei draugai. Ąžuolo paunksmėje susėdusius jaunuolius pirmoji pasveikino direktorė Rasa Weiss. Ji linkėjo atkakliai ieškoti savojo kelio net ir tuomet, jei „gyvenimo navigacija“ netikėtai sugestų. Mokyklą paliekančius gimnazistus laimino kunigas dr. Virginijus Grigutis bei pastorius Thomas Hoeppner-Kopf. Naujo gyvenimo etapo pradžios proga Vokietijos lietuvių bendruomenės vardu sveikinimo žodį tarė Kristina Kandratavičiūtė. Šventinį renginį dviem kalbomis moderavo dvyliktokės Emilia ir Melisa.

Gražia tradicija tapo geriausių metų laidos abiturientų pagerbimas. Vasario 16-osios gimnazijos tėvų komiteto apdovanojimas už akivaizdžią pažangą, puikius mokymosi rezultatus bei aktyvią visuomeninę veiklą šiemet atiteko Christianui. Direktorė atsisveikino su ilgamete Tėvų komiteto pirmininke Evi Hahl ir dėkojo už jos indėlį į mokyklos gerovės kūrimą. Fizikų draugijos įvertinimą už puikias fizikos žinias Lenai įteikė mokytojas Dimitrios Kostopoulos, kuris už išskirtinius pasiekimus matematikoje specialiu Matematikų asociacijos prizu apdovanojo ir Feliksą. Vyresniųjų klasių vadovė už puikius politikos ir ekonomikos rezultatus pagerbė abiturientę Nelę, kurios pažymių vidurkis (1,0) taip pat kėlė pasididžiavimą. Pasidžiaugusi puikiu brandos egzaminų įvertinimų vidurkiu (2,2), dr. Gabriele Hoffmann kartu su mokyklos vadovių komanda jaunuoliams įteikė ilgai lauktus brandos atestatus.

Atsisveikinimo žodžius tarė ir su gerą nuotaiką skleidžiančiu bendru šokiu savo auklėtinius išlydėjo Sandra Haffa. Šventinę atmosferą kūrė septintokė Rasa, aštuntokė Marija bei dvyliktokė Monika. Dainininkėms akompanavo muzikos mokytojas Gintaras Ručys ir mokinių ansamblis. Devintokė Nadine visus susirinkusius pakerėjo paslaptingu magijos šou.

Įsiamžinę bendroje nuotraukoje, abiturientai gimnazijos parke pasodino jauną ąžuoliuką – gyvą prisiminimą apie dar vieną užaugintą laidą.