Rugsėjo 10–13 d. mūsų mokiniai (Joseph iš 10 kl., Gabriele, Mauricio, Anna, Vasco, Bogdan, Vėjas ir Säsilia iš 11 kl., Bozica ir Lyon iš 12 kl. bei Thalissa ir Emilia iš 13 kl.), paskatinti studijų vedėjos dr. G. Hoffmann, dalyvavo giliai sujaudinusioje edukacinėje kelionėje į Buchenvaldo memorialą. Išvyką organizavo Pietų Heseno katalikiškasis jaunimo biuras (Katholisches Jugendbüro Südhessen), kuriam atstovavo politinio ir pilietinio jaunimo švietimo referentė Hanne Kleinemas.
„Ką nacionalsocializmas turi bendro su manimi?“ – vedami šio esminio klausimo, išvykome į keturių dienų atminties kelionę į Buchenvaldą ir Veimarą. Pavadinimu „Buchenvaldas ir Veimaras šiandien: istorija, kuri nesibaigia“ gilinomės į nacionalsocializmo praeitį, priverstinį darbą bei klausimą, kaip ir kodėl apie šiuos įvykius prisimenama šiandien.
Atvykus kelionė prasidėjo asociatyvia įžanga: nagrinėdami įvairias nuotraukas dalinomės pirmosiomis mintimis bei įspūdžiais ir mezgėme dialogą. Vėliau ekskursija po Buchenvaldo memorialą nuvedė mus į istorines buvusios koncentracijos stovyklos vietas. Pirmosios dienos patirtis aptarėme bendroje dienos refleksijoje, kur užfiksavome, kas labiausiai sukrėtė ir kokie klausimai kilo.
Kitomis dienomis pažintis su Buchenvaldu dar labiau gilėjo. Ekskursijos metu apžiūrėjome buvusį krematoriumą, kitus memorialo pastatus ir erdves. Vėliau lankėmės nuolatinėje ekspozicijoje „Buchenvaldas. Atskirtis ir smurtas 1937–1945 m.“ (Buchenwald. Ausgrenzung und Gewalt 1937–1945). Paroda ne tik atskleidė istorinį kontekstą, bet ir parodė įvairias atskirties, persekiojimo bei smurto formas. Kitokią prieigą prie istorijos suteikė meno paroda „Išgyvenimo priemonės“ (Überlebensmittel), paskatinusi susimąstyti, kaip persekiojimo ir smurto patirtys gali būti perteikiamos per meną ir perduodamos ateities kartoms.
Vėliau dalyvavome archyvo dirbtuvėse. Remdamiesi konkretaus žmogaus asmenine istorija, dirbome su istoriniais šaltiniais ir sužinojome, kaip veikia archyvai bei kokia jų reikšmė tiriant ir saugant istorinę atmintį. Tapo akivaizdu, kad istorija susideda ne tik iš didžiųjų politinių įvykių, bet ir iš atskirų žmonių gyvenimų. Būtent šie asmeniniai likimai padeda istorinį laikotarpį suvokti daug betarpiškiau.
Nacionalsocializmo temos nagrinėjimas neapsiribojo vien memorialo teritorija. Veimare, Nacionalsocializmo priverstinio darbo muziejuje (Museum Zwangsarbeit im Nationalsozialismus), visą dieną skyrėme priverstinio darbo temai. Sužinojome, kokiomis sąlygomis žmonės buvo verčiami dirbti ir kokį vaidmenį priverstinis darbas atliko nacionalsocializmo sistemoje. Vėliau vykusios ekskursijos po Veimarą metu ši tema buvo susieta su konkrečiomis miesto vietomis.
Kelionės pabaigoje dėmesio centre atsidūrė VDR (VDR / Rytų Vokietijos) atminties kultūra. Aiškintės, kaip Buchenvaldas ir nacionalsocializmo nusikaltimai buvo įprasminami Rytų Vokietijoje. Apžiūrint Buchenvaldo memorialinį paminklą tapo ypač aišku, kad atminimo formos bėgant laikui kinta ir visuomet atspindi konkrečios epochos visuomenę bei jos istorijos sampratą.
Visas programos dalis lydėjo nuolatiniai bendri pokalbiai ir refleksijos. Ne kartą turėjome progą drauge aptarti patirtis, užduoti klausimus bei pasidalinti skirtingomis įžvalgomis ir požiūriais. Mums nuolat buvo keliami klausimai, peržengiantys paprasto žinių perteikimo ribas ir skatinantys giliau mąstyti bei diskutuoti.
Baigiamojoje refleksijoje dar kartą apžvelgėme visą kelionę ir sugrįžome prie pradinio klausimo: ką nacionalsocializmas turi bendro su manimi?
Keturios dienos Buchenvalde ir Veimare parodė, kad nacionalsocializmo temos apmąstymas nesibaigia sulig istoriniais įvykiais. Klausimas, kaip elgiamės su šia praeitimi, kaip ją prisimename ir kokia atsakomybė dabarčiai iš to kyla, yra tiesiogiai susijęs su kiekvienu iš mūsų.
Kelionė į memorialą buvo parengta specialiame seminare, o jos apibendrinimas dar planuojamas.
