Spalio 25 d. Vasario 16-osios gimnazijos absolventė Giulia Scopelliti, profesionali operos dainininkė, su koncertų ciklu „Klasika pilyje“ grįžo į Hiutenfeldą. Po sėkmingų metų tarptautinėse scenose sopranistė Renhofo pilyje sužavėjo publiką.
Duodama interviu mokytojai Astai Geibel, buvusi mokinė teigė, kad noras muzikuoti joje buvo giliai įsišaknijęs nuo pat mažens. Ji grojo pianinu mokyklos orkestre, o vėliau pamilo klasikinę muziką ir nusprendė studijuoti operos dainavimą. Be to, paskatinta Lampertheimo muzikos mokyklos mokytojos, įkūrė trio „Trio Clarisco“. Giulia visada mėgo dainuoti, ypač žavėjosi italų popmuzika. Mokyklos renginiuose tuometinė gimnazistė yra pristačiusi savo parašytus kūrinius, kuriuos atliko grodama pianinu, ir taip mokykloje įgijo pirmosios sceninės patirties.
Baigusi Vasario 16-osios gimnaziją, Giulia intensyviai ruošėsi stojamiesiems egzaminams į Muzikos akademiją. Prieš tai ji studijavo kalbas Manheimo universitete. Tai, pasak sopranistės, buvo „atsarginis planas“.
Didžiausiu iššūkiu tapo spaudimas studijų metu: teko ne tik lavinti balsą, bet ir „dirbti su savo vidumi“, mokytis priimti kritiką. Tačiau sopranistė pabrėžė, kad akimirkos scenoje yra neįkainojamos ir atperka visą sunkų darbą.
Giulia labai didžiuojasi tuo, kad prieš trejus metus, iškart po magistro studijų, sėkmingai perėjo atrankas ir gavo vietą aukštojo meistriškumo akademijoje Italijoje, Genujoje, kur atliko Fiorilos vaidmenį Rosinio operoje „Turkas Italijoje“. Be to, ji pateko į Tarptautinę operos studiją Liono operoje, esančioje Prancūzijoje. Beje, į šią vietą, pretendavo daugiau nei 1000 jaunų dainininkų, iš kurių apie 700 buvo sopranai. Giulios svajonė – ateityje atlikti Mimi vaidmenį Pučinio „Bohemoje“ ir įkūnyti Violetą Verdžio operoje „Traviata“.
Buvusi mokinė pasakojo apie savo, kaip operos solistės, įtemptą dienotvarkę, repeticijas, kurios, artėjant premjerai, trunka iki vėlaus vakaro. Kai nedainuoja, Giulia labiausiai mėgsta leisti laiką su šeima, jai taip pat patinka gaminti maistą ir priimti svečius.
Sopranistė pabrėžė Vasario 16-osios gimnazijos įtaką jos dabartiniam gyvenimo keliui: mokykla skatino meilę muzikai ir scenai. Giliai atmintyje įsirėžė Talentų vakarai, Kalėdų šventės, kurių metu ji turėjo galimybę atlikti solo partijas. Viena gražiausių patirčių – jai skirtas koncertas „Giulia & Friends“ Renhofo pilyje. Tuomet ji galėjo pasirodyti kaip popdainininkė. Giulia prisimena ir puikias prancūzų, vokiečių ir anglų kalbų pamokas, padėjusias geriau suprasti operos kūrinius ir pritapti profesinėje aplinkoje. Be to, dainininkė laisvai kalba prancūziškai, o tai palengvino darbą Liono operoje.
Giulia prisipažino, kad prieš premjeras, atrankas ar konkursus ją vis dar apima jaudulys. Tokiais momentais padeda kvėpavimo ir kūno pratimai bei psichologinis tvirtumas. Sopranistė juokaudama pridūrė, kad dainuoti padeda ir lėkštė makaronų, suvalgyta prieš pasirodymą.
Grįžimas į Renhofo pilį, pasak buvusios mokinės, buvo labai emocionalus, nes viskas atrodė lygiai taip, kaip praeityje. Anot jos, tai buvo kelionė laiku. Giulia pabrėžė, jog jai teko didelė garbė dainuoti ten, kur viskas prasidėjo, ir vėl susitikti su gimnazijos bendruomene, ypač su buvusiais mokytojais.
Dabartiniams mokiniams Giulia linkėjo būti drąsiems, patarė niekada neabejoti savimi ir savo verte ir nepasiduoti. Taip pat ragino būti atviriems konstruktyviai kritikai, dirbti ir saugoti savo individualumą.