Šių metų Vasario 16-osios stipendija įvertintas dvyliktokas Daniel primena, kad visapusiškas tobulėjimas neapsiriboja vien gerais pažymiais. Jo dalyvavimas popamokinėse veiklose ir nuoširdus darbas bendruomenės labui tapo pavyzdžiu visai gimnazijai. Būtent už šį ypatingą visuomeninį aktyvumą ir mokyklos vardo garsinimą mokiniui buvo įteiktas šis garbingas apdovanojimas, kurį 2013 m. įsteigė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

Duodamas interviu savo klasės auklėtojai Astai Geibel, lenkų kilmės mokinys pasidalino savo sėkmės istorija. Daniel pasakojo, kad pasirinkimą mokytis lietuviškoje gimnazijoje lėmė jo domėjimasis kitomis kultūromis bei noras pažinti Lietuvą, kuri jam artima savo dvasia, nors ir tolima kalbiniu atžvilgiu.

Gimnazisto noras aktyviai įsitraukti į mokyklos gyvenimą gimė netikėtai – dar penktoje klasėje per Kalėdų šventę jį, tuomet dar mažą berniuką, taip sužavėjo mokinių ansamblio atliekamas sunkiojo metalo kūrinys, kad jis pasižadėjo mokykloje taip pat nuveikti „ką nors kieto“. Daniel moderavo įvairias šventes, šoko, pristatinėjo gimnaziją naujiems mokiniams ir jos lankytojams. Gimnazisto energija liejosi ir už pamokų ribų – aktyviai dalyvaudamas popamokinėse veiklose, jis ne tik lavino savo talentus, bet ir savo bendraamžius kvietė dalyvauti įvairiuose projektuose.

Mokinio gyvenimo šūkis paprastas, bet gilus: „Svarbus ne tik tikslas, bet ir kelias, nueitas iki jo.“ Daniel ragina kitus mokinius nesutelkti dėmesio vien į rezultatus, o mėgautis pačiu procesu ir veiklomis, kurios teikia džiaugsmą. Ateityje stipendininkas planuoja ir toliau tiesti kultūrinius tiltus tarp Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos – galbūt dirbdamas gidu ar jaunimo susitikimų koordinatoriumi.

Mokyklos vadovybė, mokytojai ir tėvai džiaugiasi pelnytu dvyliktoko įvertinimu ir linki jam sėkmės tolimesniame kelyje, kuriame jis ir toliau žada degti aistra savo idėjoms.