2016 m. vasario 24–25 d. pakeliui į tolimą Australijos žemyną mus aplankė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas. Susitikimų metu su įvairių klasių gimnazistais, besiruošiančių Sutvirtinimo sakramentui, bei M. Valančiaus kuopos ateitininkais, vadovaujamais mokytojos Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės, Prelatas pasidalijo savo asmenine patirtimi, kalbėjo apie šiuolaikinio pasaulio skaudulius, susiedamas juos su itin mums gerai žinoma, bet gal jau kiek primiršta, liaudiško pamaldumo praktiką „Kryžiaus keliais“.
2016 m. vasario 24–25 d. pakeliui į tolimą Australijos žemyną mus aplankė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas. Susitikimų metu su įvairių klasių gimnazistais, besiruošiančių Sutvirtinimo sakramentui, bei M. Valančiaus kuopos ateitininkais, vadovaujamais mokytojos Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės, Prelatas pasidalijo savo asmenine patirtimi, kalbėjo apie šiuolaikinio pasaulio skaudulius, susiedamas juos su itin mums gerai žinoma, bet gal jau kiek primiršta, liaudiško pamaldumo praktiką „Kryžiaus keliais“.
Vasario 24 d., 9 klasės mokiniams švenčiant Eucharistiją, dalyvaujant Gimnazijos kapelionui kun. dr. Virginiju Grigučiu, tikybos mokytojui Nerijui Rasteniu ir naujai atvykusiam į pedagoginę – sielovadinę praktiką VDU studentui Antanui Kadžiuliui, prelatas, pasitelkdamas nuotraukas iš apsilankymų ir asmeninių sustikimų su įvairiuose Peru kalėjimuose kalinčiais lietuviais, savo homilijoje kalbėjo apie šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis, iškeldamas idėją, jog žmogaus orumas ir jo vertė gali būti išsaugoma tik santykyje su Jėzumi Kristumi ir kai tą santykį perkeliame į savo kasdieninę maldą ir tarpusavio santykius.
Vasario 25 d., vesdamas pamoką 7–8 klasių mokiniams, E. Putrimas klausė, ką galėtų reikšti tokios, iš pažiūros archajiškos, ,,Kryžiaus kelio stotys“ šių dienų aktualijų kontekste: pabėgėliai, prekyba žmonėmis, vergovė, egoizmas, besaikis turto troškimas. Atsakydamas jis pabrėžė, jog visa tai yra ne kas kita, kaip autoagresiją ir autodestrukciją sėjančios blogybės, kurios Kristaus kūne palieka atviras žaizdas, o tai reiškia – ir kiekviename iš mūsų, kurie per Krikštą tapome to kūno nariais. Išgydyti šias žaizdas, pasak prelato, galime tik tada, kai Jėzaus Kristaus meilę mums perkelsime į savo kasdieninius santykius su KITU.
Tikybos mokytojas Nerijus Rastenis, B. A.
